Pastaruosius kelis dešimtmečius vitaminas D ir jo poveikis organizmui tiriami itin plačiai. Žinoma, kad šis vitaminas svarbus ne tik kalcio ir fosforo apykaitai, bet ir tinkamai imuninės sistemos ir kitų žmogaus organizmo organų bei sistemų veiklai. Turimi epidemiologiniai duomenys rodo, kad nepakankamas organizmo aprūpinimas vitaminu D išlieka aktualia problema. 2023 m. publikuotoje metaanalizėje, remiantis epidemiologiniais tyrimais, atliktais įvairiose šalyse per paskutiniuosius 20 metų ir įvertinus beveik 8 milijonų asmenų duomenis nustatyta, kad 76,6 proc. tų asmenų 25-hidroksivitamino D koncentracija serume buvo mažesnė nei 75 nmol/l, beveik pusei – mažesnė nei 50 nmol/l ir beveik 16 proc. – mažesnė nei 30 nmol/l [6].
Literatūroje galima rasti daug įvairaus lygmens – šalies, regiono, tarptautinių – vitamino D trūkumo diagnostikos, gydymo bei profilaktikos rekomendacijų, tačiau jose neretai skiriasi požiūris į įvairius vitamino D nepakankamumo ir trūkumo koregavimo aspektus. Lietuvoje šiuo klausimu informacijos yra dar mažiau: atlikta keletas disertacinių darbų, 2015 m. parengtas rachito diagnostikos ir gydymo algoritmas. Iki šiol šiuo klausimu nebuvo parengta nacionalinių rekomendacijų (arba gairių), nors, remiantis I. Gailytės ir A. Bleizgio disertacinių darbų duomenimis, vitamino D trūkumas Lietuvoje labai paplitęs: jauno amžiaus vyrų grupėse buvo nustatytas iki 95 proc. [7, 8]. Šiuo metu įvairių specialybių gydytojai neturi vieningo požiūrio dėl profilaktinių ir
gydomųjų vitamino D dozių skyrimo skirtingo amžiaus ir kitais aspektais skirtingoms asmenų grupėms. Visuomenėje taip pat paplitę įvairūs mitai apie vitamino D tyrimo vertę ir ištyrimo tikslą, vitamino D dozavimą profilaktikos bei gydymo tikslais ir skiriamų vitamino D dozių, formų parinkimą įvairių būklių korekcijai, profilaktikai.
Minėtos priežastys paskatino parengti šias praktines vitamino D stokos diagnostikos, profilaktikos ir gydymo rekomendacijas, pritaikytas Lietuvos gyventojams, paremtas mokslinių tyrimų duomenimis, o tais atvejais, kai mokslinių tyrimų duomenys prieštaringi ar jų nėra, arba įrodymų lygmuo žemas – įvairių sričių specialistų sutarimu. Šiose rekomendacijose vartojamas
terminas „vitamino D stoka“ apima 2 būkles: vitamino D trūkumą ir vitamino D nepakankamumą. Šių rekomendacijų esmė – standartizuoti vitamino D diagnostiką, dozių parinkimą įvairioms asmenų grupėms, įvairiais gyvenimo laikotarpiais ir tikslais bei atkreipti dėmesį į įvairiapusį (pleotropinį) vitamino D poveikį. Pažymėtina, kad šios rekomendacijos negali apimti visų su vitamino D stoka siejamų būklių, kaip antai rachito arba osteoporozės, diagnostikos, gydymo bei profilaktikos aspektų, kurie nagrinėjami kitose rekomendacijose arba norminiuose dokumentuose. Visgi, rekomendacijų autoriai tikisi, kad šios gairės kaip metodinės rekomendacijos padės įvairių sričių Lietuvos gydytojams kasdieniame darbe teisingai diagnozuoti ir gydyti vitamino D stoką bei pasirūpinti šio vitamino stokos profilaktika įvairaus amžiaus ir kitais aspektais skirtingoms asmenų grupėms bei bus naudingos ir medicinos studentams bei rezidentams.
Norėdami susipažinti su Lietuvos vitamino D stokos diagnostikos, profilaktikos ir gydymo rekomendacijomis,
spauskite ČIA