Papilinė skydliaukės karcinoma (PSK) – dažniausias diferencijuoto skydliaukės vėžio tipas, sudarantis apie 80 proc. visų skydliaukės vėžio atvejų. Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenimis Lietuvoje kasmet diagnozuojama ~ 346 skydliaukės vėžio atvejų. Daugeliui pacientų šio vėžio prognozė yra gera. 20 metų išgyvenamumas siekia apie 90 proc., tačiau PSK gali būti ir agresyvios eigos, lemianti naviko atsinaujinimą iki 30 proc. atvejų. Deja, nėra patikimų molekulinių žymenų PSK atsinaujinimui prognozuoti. Aspiracinė punkcija plona adata ir citologinis tyrimas vis dar yra plačiausiai naudojamas PSK diagnostikos metodas. Net 15–30 proc. atvejų šis tyrimas būna netikslus. Pastaruosius dešimtmečius plačiai tyrinėjami minimaliai invaziniai tyrimai, padedantys anksčiau ir tiksliau, nei įprastai taikomi tyrimai, diagnozuoti PSK. Jais remiantis sudaromas tikslus paciento ilgalaikės stebėsenos bei gydymo taktikos planas. Genų promotoriaus metilinimas dalyvauja karcinogenezės mechanizmuose, todėl yra neabejotinai svarbus epigenetinis žymuo vėžio diagnostikoje. Atliekama daug tyrimų navikiniuose audiniuose ir periferinio kraujo mėginiuose, siekiant nustatyti DNR metilinimo pokyčių sąsajas su vėžiu skirtinguose audiniuose. Tačiau iki šiol paskelbti vos keli tyrimai, analizuojantys pacientų, sergančių PSK, DNR metilinimo pokyčius periferiniame kraujyje. Šių tyrimų imtys mažos, o pacientų stebėsenos laikotarpis trumpas.
2021–2022 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (doc. Albertas Daukša, prof. Birutė Žilaitienė, dr. Dalia Daukšienė, Valdas Šarauskas, Mintautė Kazokaitė ir Raimonda Klimaitė) ir Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai (doc. Rasa Sabaliauskaitė, Ilona Kulikienė, Kristina Žukauskaitė) vykdė Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą “Epigenetinių žymenų reikšmė papilinės skydliaukės karcinomos ankstyvai diagnostikai ir ilgalaikei ligos prognozei vyresniems pacientams”. Projekto tikslas buvo įvertinti pasirinktų genų rinkinio (TSHR, PTEN ir RASSF1A) promotoriaus metilinimo lygio pokyčius, jų diagnostinę bei prognozinę vertę vyresnio amžiaus, sergantiems PSK pacientams. Į tyrimą buvo įtraukta 154 tiriamieji (68 sergantys PSK ir 86 sveiki asmenys). Pasirinktų genų metilinimo tyrimas atliktas periferinio kraujo ir skydliaukės audinio mėginiuose. Tyrimo metu nustatyta, kad TSHR metilinimo lygis kraujo plazmoje PSK grupėje buvo reikšmingai didesnis, palyginus su sveikų tiriamųjų, o PTEN ir RASSF1A lygis reikšmingai nesiskyrė. Taip pat ištyrė šviežiai šaldytą skydliaukės navikinio audinio ir greta esančio sveiko audinio mėginius. TSHR metilinimo lygis PSK audinyje buvo reikšmingai didesnis, lyginant su sveiku audiniu, tuo tarpu tarp šių grupių PTEN ir RASSF1A reikšmingo skirtumo nebuvo. Po operacijos PSK sergančių kraujo plazmos mėginiuose, TSHR ir PTEN metilinimo lygmuo reikšmingai sumažėjo, lyginant su metilinimo lygmeniu prieš operaciją. Taip pat tirtos sąsajos su klinikiniais ir morfologiniais pakitimais. TSHR metilinimo lygmuo buvo reikšmingai didesnis PSK mėginiuose, esant didesniam naviko dydžiui (> 2 cm), pacientams, kuriems buvo nustatytos metastazės limfmazgiuose, limfovaskulinė naviko invazija ir daugiažidiniškumas. Taip pat TSHR metilinimo lygmuo koreliavo su suminiu naviko dydžiu. ROC analizė parodė, kad TSHR metilinimo lygmuo yra jautrus ir specifiškas molekulinis žymuo atskiriant PSK nuo sveikų tiriamųjų. PTEN ir RASSF1A specifiškumas, jautrumas ir tikslumas diagnozuojant PTC reikšmingo skirtumo neparodė.
Atlikus šį tyrimą, suformuluotos praktinės rekomendacijos:
1) TSHR promotoriaus metilinimo tyrimas PSK sergančiųjų periferiniame kraujyje, kartu su kitais klinikiniais ir morfologiniais ypatumais, gali būti naudingas minimaliai invazinis molekulinis žymuo, vertinant operacinio gydymo radikalumą, prognozuojant PSK eigą, apsprendžiant gydymo ir stebėjimo po operacijos taktiką.
2) TSHR promotoriaus metilinimo tyrimas PSK sergančiųjų navikiniame audinyje, kartu su kitais klinikiniais ir morfologiniais ypatumais, gali būti naudingas prognozuojant PSK eigą ir galimą ligos atsinaujinimą bei apsprendžiant gydymo ir stebėjimo po operacijos taktiką.