DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 96:2014


                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
 
                                                                                            ĮSAKYMAS
                           DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 96:2014 „GYDYTOJAS ENDOKRINOLOGAS.
                                        TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

 
                                                                           2014 m. kovo 19 d. Nr. V-378
                                                                                              Vilnius
 

         Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą:
         1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 96:2014 „Gydytojas endokrinologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
         2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.
       
 
 
 
Sveikatos apsaugos ministras                                                                                                 Vytenis Povilas Andriukaitis
 
 
 

 
 
                                                                                                                                                                          PATVIRTINTA
                                                                                                                         Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
                                                                                                                                  ministro 2014 m. Kovo 19 d.  įsakymu
                                                                                                                                                                                     Nr. V-378
 
 
 
LIETUVOS MEDICINOS NORMA                                                                                                                          MN 96:2014
 


                                                                        GYDYTOJAS ENDOKRINOLOGAS
                                                             Teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė
 
                                                                                             I SKYRIUS
                                                                                        TAIKYMO SRITIS
 

              1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo endokrinologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
               2. Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams endokrinologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.
 
                                                                                             II SKYRIUS
                                                                                            NUORODOS

 
       3. Ši medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
 
       3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu;
 
       3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu;
 
       3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu;
 
       3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu;

       3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu;

       3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“;

       3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo“;

       3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 ,,Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“;

        3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“;

        3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“;

        3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 673 ,,Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“;

        3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos  specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;

        3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“; 

         3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“;

         3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;

         3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“;

          3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“;

          3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/AI-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“;

           3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-818 „Dėl Diabetinės polineuropatijos ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tvarkos aprašo patvirtinimo“;

           3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“;

           3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;

           3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10 AM) įdiegimo“;

           3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-159 „Dėl Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo“;

           3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-440 „Dėl Endokrinologijos ir vaikų endokrinologijos ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;

           3.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-492 „Dėl akromegalijos ambulatorinio gydymo somatostatino analogais, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
 

 



                                                                                              III SKYRIUS

                                                                              TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽTYS
 

               4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
               4.1. Endokrinologija – vidaus ligų mokslo šaka, asmens sveikatos priežiūros dalis, nagrinėjanti endokrininės ir neuroendokrininės sistemos anatominius ir fiziologinius ypatumus, patologijos ištyrimo metodus, įgimtų ir įgytų endokrininės sistemos ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.
               4.2. Gydytojas endokrinologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo endokrinologo         profesinę kvalifikaciją.
               4.3. Gydytojo endokrinologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo endokrinologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti endokrininės sistemos ligų diagnostiką, gydymą, reabilitaciją ir profilaktiką, taip pat ir sergančiųjų endokrininėmis ligomis mokymą.
               4.4. Medicinos norma – teisės aktas, nustatantis sveikatos priežiūros specialistų veiklos įteisintus reikalavimus.
               4.5. Neatidėliotina endokrinologo pagalba – gydytojo endokrinologo teikiama kvalifikuota skubi medicinos pagalba, mažinanti paciento mirties ar sunkių komplikacijų riziką.

 
 
 
 
                                                                                              IV SKYRIUS
                                                                               BENDROSIOS NUOSTATOS

 
               5. Gydytojo endokrinologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir endokrinologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo endokrinologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
               6. Teisę verstis gydytojo endokrinologo praktika turi asmuo, turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo endokrinologo profesinę kvalifikaciją.
               7. Gydytojas endokrinologas verčiasi gydytojo endokrinologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti endokrinologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir gydytojas endokrinologas.
               8. Gydytojas endokrinologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.
               9. Gydytojas endokrinologas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, vidaus kokybės vadybos sistemos dokumentais bei savo pareigybės aprašymu.
 

 



                                                                                          V SKYRIUS
                                                                                             
 TEISĖS
 

            10. Gydytojas endokrinologas turi teisę:
            10.1. verstis gydytojo endokrinologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
            10.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
            10.3. išduoti nedarbingumo pažymėjimus, asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
            10.4. pagal kompetenciją tirti ir gydyti endokrininėmis ligomis sergančius suaugusius asmenis ir, esant indikacijų, bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei socialinės rūpybos specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas;
            10.5. konsultuoti kitų profesinių kvalifikacijų gydytojus endokrinologijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
            10.6. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
            10.7. siųsti endokrininėmis ligomis sergančius pacientus į Gydytojų konsultacinę komisiją;
            10.8. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir taikyti gydymo metodus, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos ir neatidėliotina endokrinologo pagalba;
            10.9. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
            10.10. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacines technologijas ir diegti į praktiką Lietuvos Respublikoje įteisintus naujus tyrimo ir gydymo metodus;
            10.11. naudotis gydytojams nustatytomis socialinėmis ir kvalifikacijos kėlimo garantijomis;
            10.12. dalyvauti Lietuvos ir (ar) užsienio gydytojus endokrinologus vienijančių organizacijų, asociacijų ir mokslinių draugijų veikloje, pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, įvairiose diagnostikos, gydymo ir profilaktikos programose, moksliniuose tyrimuose;
            10.13. teikti siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams, mokymo bei ugdymo įstaigų vadovams kaip pagerinti endokrininėmis ligomis sergančiųjų ištyrimą, gydymą, medicininę reabilitaciją, profilaktiką, socialines ir darbo sąlygas bei paslaugų apmokėjimo tvarką;
            10.14. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, įrenginiai, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės, aparatūros priežiūra bei jos atnaujinimas), nurodytas diagnostikos ar gydymo metodikose, protokoluose ar tvarkos aprašuose;
            10.15. gydytojas endokrinologas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

 


 
                                                                                          VI SKYRIUS
                                                                                           PAREIGOS
 

           11. Gydytojas endokrinologas privalo:
           11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;
           11.2. laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų, įstaigos, kurioje dirba, patvirtintų vidaus dokumentų (darbo reglamentų, tvarkų, diagnostikos, gydymo procedūrų) ir kitų teisės aktų nuostatų;
           11.3. taikyti tik Lietuvos Respublikoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;
           11.4. pradėti naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus. Užtikrinti, kad medicinos prietaisai būtų laikomi, instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojo su medicinos prietaisu pateikiama informacija;
            11.5. pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus bei licenciją kvalifikuotai tirti ir diagnozuoti šios medicinos normos VII skyriuje nurodytas ligas ir sveikatos sutrikimus, endokrinines ligas, skirti gydymą, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
            11.6. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus;
            11.7. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti apie konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;
            11.8. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
            11.9. propaguoti sveiką gyvenseną, sveikatos tausojimo bei ugdymo ir ligų prevencijos priemones;
            11.10. turėti medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
            11.11. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos, privalomosios atsiskaitomybės duomenis ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei analizuoti savo darbo rezultatus;
            11.12. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;
            11.13. nustatęs (įtaręs) užkrečiamąją ligą teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją visuomenės sveikatos centrui apskrityje, o Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – apie nepageidaujamas vaistinių preparatų sukeliamas reakcijas;
            11.14. paaiškinti gydytojo endokrinologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
            11.15. laikytis medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;
            11.16.laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
            11.17. pagal savo kompetenciją informuoti pacientą ir (ar) jo atstovą apie sveikatos būklės sutrikimus, gydymą ir jo eigą bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaujantis medicinos etikos reikalavimais ir užtikrinant asmens informacijos konfidencialumą;
            11.18. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
            11.19. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas pareigas.

 



                                                                                        VII SKYRIUS
                                                                                    KOMPETENCIJA
 

        12. Gydytojo endokrinologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja, baigęs endokrinologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo, technikos ir praktikos pažangą.
        13. Gydytojas endokrinologas turi:
        13.1 žinoti:
        13.1.1. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;
        13.1.2. sveikatos teisės pagrindus;
        13.1.3. darbo su dokumentais ir raštvedybos pagrindus;
        13.1.4. medicinos statistikos pagrindus;
        13.1.5. pagrindinius sveikatos draudimo principus ir rūšis;
        13.1.6. naudojimosi informacinėmis duomenų bazėmis būdus;
        13.2. išmanyti:
        13.2.1. medicinos etikos ir deontologijos pagrindus;
        13.2.2. endokrinologinės pagalbos organizavimo Lietuvoje principus;
        13.2.3. endokrininių liaukų anatomiją, fiziologiją, patologinę fiziologiją, endokrininių ligų rizikos veiksnius, priežastis, patogenezę, kliniką, diagnostikos ir gydymo metodus, jų prevenciją;
         13.2.4. endokrininėms ligoms gydyti taikomų įvairių diagnostikos ir gydymo metodų galimybes, indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;
         13.2.5. skiriamų vaistinių preparatų veikimą, jų šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas;
         13.2.6. sergančiųjų endokrininėmis ligomis medicininės reabilitacijos klausimus;
         13.2.7. įvairaus amžiaus asmenų ir nėščiųjų endokrininių ligų ypatumus;
         14. Gydytojas endokrinologas:
         14.1. turi gebėti dirbti komandoje su kitais specialistais (gydytoju chirurgu, onkologu chemoterapeutu, onkologu radioterapeutu, gydytoju kraujagyslių chirurgu, slaugytoja diabetologe, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, medicinos psichologu, socialiniu darbuotoju ir kt.);
         14.2. baigęs gydytojo endokrinologo rezidentūrą arba turintis atitinkamų tobulinimosi kursų baigimą patvirtinantį dokumentą, turi gebėti atlikti skydliaukės ultragarsinį tyrimą ir aspiracinę biopsiją plona adata;
         14.3. pagal savo kompetenciją įtarti toliau išvardytas ligas ir sveikatos sutrikimus (TLK-10-AM) ir siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytoją, kuris turi mokėti gydyti:
         14.3.1. kasos endokrininės dalies Langerhanso (Langerhans) salelių piktybinius navikus C25.4;
         14.3.2. skydliaukės piktybinius navikus C73;
         14.3.3. antinksčio piktybinius navikus C74;
         14.3.4. kitų vidinės sekrecijos liaukų ir giminingų struktūrų piktybinius navikus C75;
         14.3.5. kasos endokrininės dalies gerybinius navikus D13.7;
         14.3.6. riebalinio audinio gerybinius navikus D17;
         14.3.7. skydliaukės gerybinius navikus D34;
         14.3.8. kitų ir nepatikslintų vidinės sekrecijos liaukų gerybinius navikus D35;
         14.3.9. vidinės sekrecijos liaukų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikus D44;
         14.3.10. cukrinį diabetą su inkstų komplikacijomis E10.2, E11.2, E13.2, E14.2;
         14.3.11. cukrinį diabetą su akių komplikacijomis E10.3, E11.3, E13.3, E14.3;
         14.3.12. cukrinį diabetą su neurologinėmis komplikacijomis E10.4, E11.4, E13.4, E14.4;
         14.3.13. cukrinį diabetą su kraujotakos komplikacijomis E10.5, E11.5, E13.5, E14.5;
         14.3.14. polineuropatiją sergant endokrininėmis ir medžiagų apykaitos ligomis G63.3;
         14.3.15. polineuropatiją esant nevisavertei mitybai G63.4;
         14.3.16. mioneuralinių jungčių ir raumenų sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur G73;
         14.3.17. egzoftalmo nulemtus pakitimus H05.2;
         14.3.18. tinklainės atšokimą dėl tinklainės plyšimo H33.0;
         14.3.19.  regos nervų kryžmės ligas H47.4;
         14.3.20. abiejų akių judesių sutrikimą, nepatikslintą H51.9;
         14.3.21. dvejinimąsi (diplopiją) H53.2;
         14.3.22. akipločio defektus H53.4;
         14.3.23. hipertenziją, kurią sukelia endokrininiai sutrikimai I15.2;
         14.3.24. galūnių arterijų aterosklerozę I70.2;
         14.3.25. periferinių kraujagyslių ligą, nepatikslintą I73.9;
         14.3.26. kepenų suriebėjimą, neklasifikuojamą kitur K76.0;
         14.3.27. celiakinę ligą K90.0;
         14.3.28. malabsorbciją dėl netoleravimo, neklasifikuojamą kitur K90.4;
         14.3.29. odos abscesą (pūlinį), furunkulą (šunvotę) ir karbunkulą (piktvotę) L02;
         14.3.30. celiulitą L03;
         14.3.31. ūminį limfadenitą (limfmazgių uždegimą) L04;
         14.3.32. dermatitą, sukeltą į vidų patekusių medžiagų L27;
         14.3.33. niežėjimą (pruritus) L29;
         14.3.34. dilgėlinę L50;
         14.3.35. židininį nuplikimą L63;
         14.3.36. spuogus L70;
         14.3.37. vitiligo L80;
         14.3.38. juodąją akantozę L83;
         14.3.39. suragėjimus ir sukietėjimus L84;
         14.3.40. pragulų opas ir spaudimo plotus L89;
         14.3.41. lipoidinę nekrobiozę, neklasifikuojamą kitur L92.1;
         14.3.42. kojų opą, neklasifikuojamą kitur L97;
         14.3.43. įgytas rankų ir kojų pirštų deformacijas M20;
         14.3.44. raumens išsekimą ir atrofiją, neklasifikuojamus kitur M62.5;
         14.3.45. nefrozinį sindromą N04;
         14.3.46. glomerulų pažeidimą sergant endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis N08.4;
         14.3.47. ūminį inkstų nepakankamumą N17;
         14.3.48. lėtinį inkstų nepakankamumą N18;
         14.3.49. inkstinį necukrinį diabetą N25.1;
         14.3.50. šlapimo pūslės neuroraumeninę disfunkciją, neklasifikuojamą kitur N31;
         14.3.51. vyro nevaisingumą N46;
         14.3.52. krūties hipertrofiją (ginekomastiją) N62;
         14.3.53. menopauzinius ir kitus perimenopauzinius sutrikimus N95;
         14.3.54. moters nevaisingumą N97;
         14.3.55. gangreną, neklasifikuojamą kitur R02;
         14.3.56. odos jautrumo sutrikimus R20;
         14.3.57. odos struktūros pakitimus R23.4;
         14.3.58. drebėjimą, nepatikslintą R25.1;
         14.3.59. mėšlungį ir spazmus R25.2;
          14.3.60. šlapimo nelaikymą R32;
          14.3.61. negalavimą ir nuovargį R53;
          14.3.62. apalpimą ir kolapsą R55.
          15. Gydytojas endokrinologas turi mokėti:
          15.1. rinkti ligos, gyvenimo, socialinę ir šeiminę anamnezę;
          15.2. interpretuoti endokrininėmis ligomis sergančių asmenų laboratorinių, morfologinių, ultragarsinių, radiologinių (rentgenologinio, kompiuterinės tomografijos, magnetinio branduolinio rezonanso, angiografijos, kaulų mineralų tankio matavimo) tyrimų rezultatus;
          15.3. įvertinti cukrinio diabeto kontrolės kokybę;
          15.4. atlikti procedūras ir (arba) vertinti funkcinius mėginius endokrininėms ligoms nustatyti;
          15.5. diagnozuoti ir gydyti endokrininių liaukų pažeidimus sergant kitomis ligomis, vaistinių preparatų  sukeltus endokrininių liaukų pažeidimus bei poprocedūrinius endokrininių liaukų pažeidimus;
          15.6. suteikti neatidėliotiną endokrinologinę pagalbą;
          15.7. vertinti gydymo efektyvumą, atsižvelgiant į klinikinių, laboratorinių, radiologinių bei patologinių tyrimų rezultatų dinaminius pokyčius;
          15.8. pagal savo kompetenciją diagnozuoti ir gydyti šias endokrininės sistemos, mitybos ir medžiagų apykaitos ligas ir būkles:
          15.8.1. įgimtą jodo trūkumo sindromą E00;
          15.8.2. skydliaukės funkcijos ir kitus sutrikimus dėl jodo trūkumo E01;
          15.8.3. subklinikinę jodo trūkumo hipotirozę E02;
          15.8.4. kitą hipotirozę E03;
          15.8.5. kitą netoksinę strumą E04;
          15.8.6. tirotoksikozę E05;
          15.8.7. tiroiditą E06;
          15.8.8. kitus skydliaukės funkcijos sutrikimus E07;
          15.8.9. gliukozės reguliavimo sutrikimą E09;
          15.8.10. cukrinį diabetą E10–E11, E13–E14;
          15.8.11. gliukozės reguliavimo sutrikimus su  komplikacijomis E09.2– E09.9;
          15.8.12. cukrinį diabetą su komplikacijomis E10.0 – E10.8, E11.0 – E11.8,  E13.0 – E13.8, E14.0 – E14.8;
          15.8.13. nediabetinę hipoglikeminę komą E15;
          15.8.14. kitus kasos vidinės sekrecijos funkcijos sutrikimus E16;
          15.8.15. hipoparatirozę E20;
          15.8.16. hiperparatirozę ir kitus  prieskydinių liaukų funkcijos sutrikimus E21;
          15.8.17. hipofizės hiperfunkciją E22;
          15.8.18. hipofizės hipofunkciją ir kitus funkcijos sutrikimus E23;
          15.8.19. Kušingo (Cushing) sindromą E24;
          15.8.20. adrenogenitalinės funkcijos sutrikimus E25;
          15.8.21. hiperaldosteronizmą E26;
          15.8.22. kitus antinksčių funkcijos sutrikimus E27;
          15.8.23. kiaušidžių disfunkciją E28;
          15.8.24. sėklidžių disfunkciją E29;
          15.8.25. lytinio brendimo sutrikimus, neklasifikuojamus kitur E30;
          15. 8.26. poliglandulinę disfunkciją E31;
          15.8.27. kitus vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimus E34;
          15.8.28. vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur E35;
          15.8.29. prastą mitybą E40–E46;
          15.8.30. vitamino D trūkumą E55;
          15.8.31. kalcio trūkumą dėl mitybos sutrikimų E58;
          15.8.32. nutukimą ir kitą maisto medžiagų perteklių E65–68;
          15.8.33. kitus angliavandenių apykaitos sutrikimus E74;
          15.8.34. lipoproteinų apykaitos sutrikimus ir kitas lipidemijas E78;
          15.8.35. hiperurikemiją be uždegiminio artrito ir uratų kristalų susikaupimo sąnariuose požymių E79.0;
          15.8.36. mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimus E83;
          15.8.37. kiti skysčių, elektrolitų bei rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimus E87;
          15.8.38. kitus medžiagų apykaitos sutrikimus E88;
          15.8.39. vidinės sekrecijos ir medžiagų apykaitos sutrikimus, pasireiškusius po procedūrų, neklasifikuojamus kitur E89;
          15.8.40. androgeninį nuplikimą L64;
          15.8.41. hipertrichozę (padidėjusį plaukuotumą) L68;
          15.8.42. osteoporozę su patologiniu lūžiu M80;
          15.8.43. osteoporozę be patologinio lūžio M81;
          15.8.44. osteoporozę sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur M82;
          15.8.45. galaktorėją, nesusijusią su gimdymu N64.3;
          15.8.46. mėnesinių nebuvimą, negausias ir retas mėnesines N91;
          15.8.47. gausias, dažnas ir nereguliarias mėnesines N92;
          15.8.48. nėščiųjų cukrinį diabetą O24;
          15.8.49. tiroiditą po gimdymo O90.5;
          15.8.50. įgimtas lytinių organų formavimosi ydas Q50–56;
          15.8.51. kitas osteochondrodisplazijas Q78;
          15.8.52. kitus patikslintus įgimtus formavimosi ydų sindromus, pažeidžiančius daugelį sistemų Q87;
          15.8.53. kitų endokrininių liaukų įgimtas formavimosi ydas Q89.2;
          15.8.54. Ternerio (Turner) sindromą Q96;
          15.8.55. kitas lytinių chromosomų anomalijas, kai yra moteriškasis fenotipas, neklasifikuojamas kitur Q97;
          15.8.56. kitas lytinių chromosomų anomalijas, kai yra vyriškas fenotipas, neklasifikuojamas kitur Q98;
          15.8.57. kitas chromosomų anomalijas, neklasifikuojamas kitur Q99;
          15.8.58. hiperhidrozę R61;
          15.8.59. simptomus ir požymius, susijusius su maistu ir mityba R63;
          15.8.60. padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje R73;
          15.8.61. kitus nenormalius kraujo cheminės sudėties radinius R79;
          15.8.62. glikozuriją R81;
          15.8.63. acetonuriją R82.4;
          15.8.64. nenormalius skydliaukės funkcijos tyrimo duomenis R94.6;
          15.8.65. nenormalius kitų endokrininių liaukų funkcijos tyrimo duomenis R94.7;
          15.8.66. konsultavimą dėl kontracepcijos Z30;
          15.8.67. konsultavimą dėl vaisingumo Z31;
          15.8.68. konsultavimą dėl seksualinių nuostatų, elgesio ir orientacijos Z70;
          15.8.69. konsultavimą ir stebėjimą dėl mitybos Z71.3, Z71.8;
          15.8.70. kitus specifinius sutrikimus šeimoje Z83.
 
 



                                                                                       VIII SKYRIUS
                                                                                     ATSAKOMYBĖ
 

16. Gydytojas endokrinologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam paskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
 
                                                                           ___________________________