LED Istorija

                                                        
      Lietuvos endokrinologija turi gilias istorines ištakas bei žymius žmones, kurių dėka pasiektas šiandieninis lygis, tačiau šioje srityje labai trūksta susistemintų žinių. Literatūroje randami duomenys dažnai nėra išsamūs, kartais netikslūs. Mažai rašytinių duomenų yra ir apie Lietuvos endokrinologų draugiją. Yra žinoma, kad 1962 m. kovo 22-24 d. Lietuvos Mokslų Akademijos aktų salėje įvyko pirmoji Lietuvos endokrinologų konferencija. Konferencijos organizacinio komiteto pirmininku buvo patvirtintas akad. Vl. Lašas, sekretoriumi prof. V. Astrauskas, daugiau nei tris dešimtmečius sėkmingai vadovavęs Lietuvos endokrinologų draugijai. Šioje pirmojoje konferencijoje dalyvavo net 150 asmenų. Tarp jų, be užsienio svečių, ir žinomi Lietuvos mokslo veikėjai bei pedagogai: akad. Vl. Lašas, prof. J. Lašienė, prof. V. Girdzijauskas, prof. V. Astrauskas ir kt., taip pat – vėliau dirbę žinomi Lietuvoje endokrinologai – J. Kiauleikis, Š. Sideraitė, L. Butkutė, A. Stepukonienė, A. Sutkus, I. Kazlauskienė, A. Vičienė, G. Arelytė ir daugelis kitų. Konferencijoje buvo padaryti 32 moksliniai pranešimai endokrininių liaukų neurohumoralinės reguliacijos, endeminės strumos, tirotoksikozės klausimais, aptarta endokrininių ligų patogenezė, diagnostika ir gydymas. Tą pirmąją endokrinologų konferenciją, įvykusią 1962 m. Vilniuje, reikėtų laikyti Lietuvos endokrinologų draugijos įkūrimo data. Joje buvo išrinkta pirmoji Lietuvos endokrinologų draugijos valdyba, kurios pirmininku tapo prof. V. Astrauskas, sekretore – gyd. I. Kazlauskienė, nariais – gyd. V. Dambrauskas, dr. V. Murza, dr. Š. Sideraitė, gyd. G. Cahajev, gyd. P. Šalkevičius. Prof. V. Astrauskas Lietuvos endokrinologų draugijai vadovavo iki 1994 m.
       Nuo 1994 m. šiai draugijai vadovauja prof. habil. dr. A. Norkus. Šiuo metu draugijoje yra 161 narys. Tarybą sudaro 19 narių.
       Antroji, jau tarprespublikinė, Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos endokrinologų konferencija įvyko 1966 m. lapkričio 24-26 d. taip pat Vilniuje.
       Šiose konferencijose, be dalykinių endokrinologijos problemų, buvo keliami ir organizaciniai Lietuvos endokrinologijos klausimai: buvo siūloma organizuoti endokrinologijos dispanserius, respublikinėse ligoninėse kurti endokrinologijos skyrius, vystyti Lietuvoje hormoninių preparatų gamybą. Daug dėmesio skirta žmogaus augimo hormonui. Vėliau, išskiriant šį hormoną iš hipofizės ir pritaikant jį sergantiesiems hipofiziniu nanizmu gydyti, daug pasidarbavo prof. L. Lašas ir prof. D. Lašienė su bendradarbiais.
       1970 m. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos endokrinologų draugijos pradėjo leisti bendrų konferencijų medžiagos rinkinius “Acta endocrinologica”. Buvo publikuoti 8 leidiniai. Tuo metu Lietuvos endokrinologų draugiją sudarė apie 50 narių.
       1972 m. Kauno klinikose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje endokrinologijos skyrius, jam vadovauti paskirta gyd. D. Grudzinskienė, o 1988 m. – Cukrinio diabeto (vedėjas – gyd. V. Petrenko). Plėtėsi ir stiprėjo Lietuvos endokrinologų draugija ir jos veikla. 1974 m. Kaune įvyko tuometinės Sąjunginės endokrinologų draugijos išvažiuojamasis plenumas, skirtas cukrinio diabeto problemoms aptarti. Jame aktyviai dalyvavo ir Lietuvos endokrinologai.
       Endokrinologija, kaip biomedicinos šaka. Pradėjo formuotis 19 a. pradžioje. Lietuvoje eksperimentinės endokrinologijos srityje pasižymėjo O. Minkovskis, gimęs ir gyvenęs Kaune. Jis įrodė kasos ryšį su cukriniu diabetu. Tai – pasaulinio garso mokslininkas.
       Biotechnologinė endokrinologija Lietuvoje prasidėjo 1936 m., kai žinomas Danijos firmos “Nordisk Insulin” specialistas H. Ch. Hagedornas Kaune įkūrė insulino gamybos cechą.
       Klinikinė endokrinologija tarpukario Lietuvoje vystėsi cukrinio diabeto ir skydliaukės ligų kryptimi. Endokrinologinės ligos buvo gydomos vidaus ligų specialistų.
       Pirmąją Lietuvoje monografiją endokrinologijos klausimais “Endokrininės liaukos”, kurioje nagrinėjami kasos hormonai, 1946 m. parašė Vl. Lašas. Negalima nepaminėti tarptautinės reikšmės mokslininko O. Minkovskio (1854-1907), gimusio ir gyvenusio Kaune (Aleksote), tyrinėjusio kasą ir siejusio ją su cukriniu diabetu, R. Ošlapo (1927-1998), dirbusio JAV augimo hormono kiekybinio nustatymo kraujyje srityje, gyd. A. Stepano (1943-2003), gyvenusio Australijoje ir ne kartą atvykusio į Lietuvą padėti praktikos gydytojams.
       Platesni ir gilesni endokrininių liaukų tyrinėjimai Lietuvoje pradėti 1978 m., kai prof. J. Danio iniciatyva Kaune buvo įkurtas tuometinio SSRS MMA Eksperimentinės endokrinologijos ir hormonų chemijos instituto filialas. Prielaida tam buvo geros sąlygos – aukšto lygio Kauno klinikos, Kauno endokrininių preparatų gamykla (direktoriaus A. Gendrolio pastangos) ir bene svarbiausia – aukštas mokslinis-praktinis-gamybinis potencialas. Filialo direktoriumi buvo paskirtas J. Danys. Taip Lietuvoje susidarė specializuotas centras, kuris pradėjo vienyti mūsų endokrinologus, stengėsi koordinuoti jų veiklą bei palaikė dalykinius ryšius su centriniu SSRS Institutu. Didelis klinikų direktoriaus doc. P. Jašinsko ir prof. J. Danio nuopelnas, kad 1989 m. Filialui Kauno klinikose buvo pastatytas naujas korpusas su laboratorijomis ir ligonine. Filiale buvo įsteigtos Hormonų chemijos ir veikimo mechanizmo (vadovas – doc. L. Lašas), Cukrinio diabeto (vadovas – doc. A. Norkus), o vėliau ir Skydliaukės ligų (vadovas – prof. J. Danys) laboratorijos. Filialo klinicistai glaudžiai bendradarbiavo su Kauno klinikų ir Kauno medicinos instituto specialistais.
       Pradiniame filialo etape filialo mokslinis darbas rėmėsi Endokrininių preparatų Eksperimentinės laboratorijos (viršininkas – doc. L. Lašas) darbais, buvo sukurti nauji endokrininiai preparatai (žmogaus augimo hormonas, kalcitoninas ir kt.), radioimuniniai diagnostikumai ir kt. Toks kūrybingas bendradarbiavimas buvo įmanomas dėl toliaregiškos ir patriotiškos gamyklos direktoriaus A. Gendrolio ir vyr. inžinierės V. Kivilšienės veiklos.
       Prasidėjo mokslinis tiriamasis darbas ir Cukrinio diabeto laboratorijoje. Buvo sprendžiami cukrinio diabeto ir jo komplikacijų savalaikės diagnostikos, profilaktikos, gydymo klausimai. Taigi instituto mokslinėse laboratorijose buvo sėkmingai sprendžiamos cukrinio diabeto, skydliaukės, vaikų ligų, žemaūgiškumo, osteoporozės ir kitų endokrininių liaukų sutrikimų problemos, o mokslinių tyrimų rezultatai įdiegiami į praktinę sveikatos apsaugą. Daugelis mokslinių temų buvo vykdomos kartu su užsienio šalių mokslo ir praktikos institucijomis.
       1990 m. buvo įkurta KMA (dabar KMU) Endokrinologijos katedra (vedėjas – prof. J. Danilevičius), kurios pagrindu kartu su KMA klinikų endokrinologiniais skyriais 1992 m. buvo įkurta Endokrinologijos klinika. Vėliau endokrinologijos skyriai buvo įkurti ir Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.